Prisipažinome, kad esame bejėgiai kitų atžvilgiu, ir kad mūsų
gyvenimas tapo nevaldomas.
Įsitikinome, kad tik galingesnė už mus pačius Jėga gali grąžinti
mums sveiką mastymą.
Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes jį
suprantame, globai.
Nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės sąskaitą.
Prisipažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo
paklydimus.
Galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.
Nuolankiai prašėme Dievo tuos mūsų trūkumus pašalinti.
Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome
skriaudas atitaisyti.
Kur galėjome, asmeniškai atitaisėme skriaudas žmonėms, išskyrus
atvejus, kai tuo būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam.
Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, tuoj pat
prisipažindavome klydę.
Malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su Dievu,
kaip mes Jį suprantame, melsdami vien sugebėjimo pažinti Jo
valią mums ir stiprybės tą valią vykdyti.
Šių žingsnių dėka dvasiškai pabudę, mes stengėmės perduoti tą
žinią kitiems kenčiantiems nuo kopriklausomybės asmenims ir
visada gyventi pagal šias nuostatas.